2011 m. vasario 7 d., pirmadienis

Taisyklingas triušių šėrimas yra pagrindinė sąlyga jų normaliam vystymuisi, veislinėms savybėms išlaikyti bei joms pagerinti ir dideliam produktyvumui gauti. Taipogi labai yra svarbu ne tik maisto kiekybė ir įvairovė, tačiau ir šėrimo seka. Skirtingų tipų pašarai skirtingai virškinasi. Vieni lengviau, greičiau, kiti sunkiau ir žymiai ilgiau. Pavyzdžiui daržovės suvirškinamos per 2-3 val., žolė 3-4 val. ir silosas 4-5 val. Koncentruotas pašaras virškinamas apie 5-8 val. Ilgiausiai yra virškinami sunkieji pašarai 8-12 valandų, todėl pašaras turėtų būti duodamas tam tikra seka atsisžvelgiant į jų virškinimo trukmę: sultingieji pašarai, koncentruotieji ir (dažniausiai nakčiai) stambieji pašarai. Jaunus triušius nuo trijų mėnesių bei vyresnius užtenka šerti du kartus per dieną. Jaunesnius nei trys mėnesiai, bei besilaukiančias pateles reiktų šerti tris kartus per dieną.
Triušiai - žolėdžiai. Geriausias jiems žaliasis pašaras - prieš žydėjimą nupjautos žolės. Triušiai ėda ir įvairias piktžoles: varputį, gysločius, kiečius, usnis, dilgėles, kiaulpienes, varnalėšas, karpažoles, svėres, raskilas, pelėžirnius, ramunes ir kt., o iš kultųrinių žolių - dobilus, motiejukus, liucerną, seradėlę, vikius, lubinus, avižas, vikių-avižų mišinį, pašarinius kopūstus. Triušiai mėgsta saulėgrąžų lapus, gluosnių, akacijų, beržų, karklų jaunas šakeles. Žaliajame pašare yra daug triušiui reikalingų baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Triušius šeriant žaliaisiais pašarais, reikia žinoti, kad tokie augalai, kaip durnaropė, aguonos, nuodingoji nuokana, šunvyšnė, svogūnai, česnakai, drignė, dėmėtoji mauda, puriena, vėdrynas, čemerys, pievinė šilagėlė, švitriešis, vilkauogė, ugniažolė, pakalnutė ir kiti, triušių organizmą veikia neigiamai.
Maistas triušiams turėtų būti patiekiamas atisžvelgiant į jų biologines savybes. Žiemą triušiai šeriami: stambiaisiais pašarais - vitaminingu šienu, medžių šakelėmis; sultingaisiais pašarais - morkomis, pašariniais runkeliais, griežčiais, šutintomis bulvėmis, silosu; koncentruotaisiais pašarais - grūdais ir jų atliekomis. Ryte geriausia duoti pilną dienos normą šakniavaisių ar siloso ir puse koncentruotų pašarų bei šieno. Žiemą, kai triušiai gauna pagrinde sausą maistą, reikėtų, kad pastoviai būtų vandens. Jeigu nėra galimybių (vanduo užšąla) patiekti pastoviai vandens, tai reiktų po kiekvieno šėrimo pripilti šilto vandens. Dar galima pridėti švaraus, balto sniego. Valgydami sniegą triušiai numalšina troškulį, tačiau mineralinių medžiagų įsisavina žymiai mažiau. Bet padaroma žymiai mažesnė žala, negu vandens išviso nebūtų.
Vasaros sezono metu rytą pašerti apie 40% žolės ir puse normos koncentruotų pašarų, vakare šerti 60% žolės ir likusią normą koncentruotų pašarų.
Triušis turi vienos kameros skrandį apie 180-200 ml talpos ir sparčiai auga, todėl turi būti šeriami dažnai. Turėdamas pastovų priėjimą prie pašaro jis per parą valgo apie 30 kartų, jaunikliai dar daugiau. Kaip ir kiti gyvūnai, triušiai greitai pripranta prie dienos rėžimo, todėl artėjant šėrimo laikui triušio skrandis žymiai anksčiau išskiria savo sultis. Tai sąlygoja geresnį virškinimą, medžiagų įsisavinimą ir geresnį triušio augimą. Kitaip sakant laikantis girežto šėrimo rėžimo su mažesniu kiekiu pašarų gaunamas didesnis triušio prieaugis.
Taip pat galima šerti kombinuotu pašaru. Yra įvairių tipų: besilaukiančioms triušėms, jaunikliams, penimiems triušiams ir t.t. Toks šėrimo būdas yra žymiai brangesnis nei tradicinis, tačiau triušiai auga žymiai greičiau ir būna sveikesni, nes gauna subalancuotą pašarą. Su tradiciniais pašarais yra labai sudėtinga subalancuoti tinkamą mitybą. Reikia daug praktikos, norint sudaryti tinkamą ir pilnavertį pašaro racioną.
Taigi kiekvienas triušininkas šeria triušius pagal savo galimybes ir poreikius.

1 Komentarai (-ų):

Ties 2011 m. kovo 17 d. 04:08 , Blogger Unknown rašė...

Sakai varai Copy/paste ir vargo nematai

 

Rašyti komentarą

Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]

<< Pradinis puslapis